užtaisyti

užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtaĩso (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ. | refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitaĩsėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm. 2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtaĩso, ažtaĩso tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn. 3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml. | refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitaĩsę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr. ║ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ. ║ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ. | prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš. | refl. prk.: Jam buvo užsitaĩsęs (susilaikęs) šlapumas Brž. ║ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP. | Ka par smarkiai, ans užtaĩso (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp. ║ apvynioti, apmuturiuoti. | refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitaĩsius [šaliku] ir nori nesirgt Svn. ║ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtaĩsę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtaĩsė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk. ║ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisìs tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž. 4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd. 5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtaĩsė zagarką Dglš. 6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtaĩso – ir nepučia [arkliai] Mšk. 7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg). | refl.: Nu tai tas diedas užsitaĩsė i nuej[o] LKKII217(Lz). ║ refl. persirengti kuo: Ažsitaĩsė až jaunąjį LzŽ. ║ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtaĩso stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68. 8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg. | refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb. ║ užtverti (tvorą): Užtaĩsė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk. 9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj. | refl. tr.: Užsitaĩsė vėjinį malūną Nmn. Užsitaĩso tokią būdelę – i maudydavos Jnšk. ║ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtaĩsė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ. | refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitaĩsė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitaĩsę vebrai Ppl. 10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš. 11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt. 12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtaĩso karališkus pietus Lnkv. | refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitaĩsius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk. ║ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtaĩsė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl. | Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb. | refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ. ║ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ. 13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtaĩso LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš. ║ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtaĩsiusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ. 14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ. 15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293. ║ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtaĩsė ji tau, ka tei ilgai pyksti? [p]Jrb. Kad užtaĩsė, tai užtaĩsė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil). | refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitaĩsė ant savos galvos Jnš. 16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitaĩsė naktį nemiegot Jd. 17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts. | refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitaĩsius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr. ║ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtaĩsė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtaĩsė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtaĩso, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br). | refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitaĩso tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisaĩ, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl. ║ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk. | refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr. ║ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ. | refl. tr. KŽ. ║ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtaĩsė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb. ║ refl. tr. KŽ įsijungti. ║ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl. 18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtaĩsomasis prietaisas NdŽ. | prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd. | refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitaĩsėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm). ║ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ. 19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti. | prk.: Kokiai mergei vaiką užtaĩso vaikis ir ema kitą Akm. | refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsìtaisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb. | prk.: Vaiką užsitaĩsė, išejo pizulais Krš. 20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš. ║ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitaĩsė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsìtaisysi Rdn. 21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk. | prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš. | refl. tr.: Užsitaĩso šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd. 22. intr. NdŽ šnek. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtaĩsė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtaĩsė vaikam par kelnes Jnš. ║ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtaĩsęs Rdn. 23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtaĩsė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.

◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr.

×dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti. Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.

pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.

\ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti